Drum Ecstazy: galima parduoti TOKĮ š..., net didesnį nei mes

2011-04-19
Drum Ecstazy: galima parduoti TOKĮ š..., net didesnį nei mes

Ne dažnai tenka galimybė išgirsti svečius iš kaimyninės Baltarusijos. Tad pasinaudoję neeiline proga, pakalbinome grupės Drum Ecstazy lyderį, bosistą, vadybininką ir dar daug vaidmenų savyje talpinantį Filipą Čmir (Филипп Чмырь). Malonios pažinties su išskirtinio talento grupe, o kai kam senų prisiminimų atgaivinimo.


Išskirtinis Drum Ecstazy interviu specialiai Ammo.lt
• Jūs jau ne pirmą kartą lankotės Lietuvoje: 2002 m. Kurklių festivalyje, 2007 m. „b2g“?
Tikrai taip, mes labai seniai nebuvome Lietuvoje.

• Jūsų akimis, kas nors pasikeitė Lietuvoje nuo 2002-ųjų?
Koncertų mažiau. (juokiasi) Aš pats ganėtinai dažnai lankiausi Lietuvoje, kaip turistas, tad didelių pasikeitimų nefiksavau, bet jei žiūrėti iš grupės pusės – taip, tapo sudėtingiau organizuoti koncertus.

• Anksčiau buvo lengviau?
Taip, žymiai lengviau. Dabar surengti grupės koncertą yra ganėtinai sudėtinga.

• O kodėl sunkiau? Sunkiau, nes niekas nesidomi tokia muzika?
Mmmm..., domisi, nes vis tik pas mus į koncertus žmonės ateina. Man atrodo, kad organizatoriai šiek tiek aptingo dirbti, pradeda pūst miglą, kad netiki renginio sėkme su tokia muzika ir t.t. Nors iš tikrųjų man atrodo, kad koncertuose žmonės normaliai geria alų ir visiems viskas tas pat... Aš, kaip reklamos specialistas, galiu jum pasakyti, kad jei prasuksi normalia reklaminę kompaniją, tai galima parduoti TOKĮ šūdą, net didesnį nei mes. (juokiasi)

• Tai bus parsidavimas?
Taip, mes juk esam versle.

• Tad, kas jum yra muzika?
50%, o kartais ir daugiau, visos muzikos – tai grupės pajamos. Mes esam profesionali grupė, uždirbanti pinigus. Šį kartą mus pakvietė sudalyvauti viename projekte, vykusiame ŠMC, paruošti individualią jazzo instaliaciją. Kadangi viskas jau apmokėta, viskas įskaičiuota, tad pagalvojome: „kodėl nesurengus dar ir koncerto?“. Ir ką jūs manot? Buvo ganėtinai problematiška suorganizuoti grupės koncertą net tada, kai kelionė jau apmokėta, kai nereikia įnešinėti papildomų lėšų, pastangų, kai visa grupė jau yra Vilniuje.

• Jūs patys sau ieškojote, kur galėtumėte pagroti?
Taip, mes jau ganėtinai seniai žinojome apie savo atvykimo aplinkybes, tačiau iškilo organizacinių problemų.

• Tiesą pasakius, aš visai atsitiktinai sužinojau apie jūsų koncertą.
Ne tu vienas. Mūsų seni draugai, kurie žinojo apie mūsų atvykimą į ŠMC iki šiol nežino, kur mes kitą dieną koncertuojame, nes jie paprasčiausiai nerado, nematė reklamos.

• Žinau, kad jūs grojate nelegaliuose renginiuose.
Taip, grojome. Dabar mes to jau nebedarome, nes, visų pirma – grupė mum tapo verslu ir, jei mus uždarys 15-ai parų, mes prarasime pinigus, negalėsime įvykdyti numatytų kontraktų (šou, įmonių užsakymai ir t.t.), tad mes negalime sau leisti tokios prabangos.

• Bet ar giliai širdyje norisi vėl sudalyvauti tokiuose renginiuose?
Be abejo norisi, galima būtų suorganizuoti ir gerai pasiaust, tačiau tai tampa vis pavojingiau. Baltarusijoje sugriežtino administracinę atsakomybę, padidino suėmimą iki 25 parų, tad jei įkliūtume, tai reikštų, jog visa grupė lieka be mėnesinės algos.

• Tad rizika gana didelė?
Taip didelė ir mes, ne tai, kad bijome, o tiesiog jaučiame atsakomybę prieš žmones.

• Grįžkime prie muzikos. Nors muzika jum yra verslas...
Muzika nėra 100 procentinės pajamos, mes taip pat turime dar ir eilinius darbus...

• Supratau, bet, kai ateina kūrybos momentas, iš kur visa TAI kyla?
Mes nesirenkame kurti, mes renkamės repetuoti. Per sound check‘ą sustojame prasimankštinti, kaskart kuris nors iš mūsų pabando kažką naujo, kitas tai pagauna, ... op op... ir jau kitoje repeticijoje, šiek tiek papildę, turime naują kūrinį. Arba, jei turime idėją, dabar juk pas mus postmodernizmo periodas, išgirdę kokią nors top hito ištraukėlę, kad ir mažiausią, bet kurią visi kartu uždainuojame – iš jos padarome savo kūrinį. Mes jo ne pergrojame, o tiesiog perteikiame emocijas, sugrojame savo variantą, jo pagrindu.

• Ar galite papasakoti plačiau apie žinomiausią jūsų kūrinį „Oh! Empire“?
Tai, kad jis jau užkniso mus negyvai! (kvatojasi)

• O ką jūs norėjote pasakyti šiuo kūriniu, jo klipu? Jame jūs stovite ir mosuojate raudona vėliava...
Taip... raudona vėliava... Tai imperija. Tai buvo paskutinė pasaulyje imperija – Sovietų sąjunga, kuri turėjo kolonijas Europoje. Dabar jos nėra, bet išliko nedidelis nostalgiškas laiko momentas. Aišku dabar kuriasi nauja imperija – Europos sąjunga, tačiau aš nematau tarp jų didelių skirtumų – viena valiuta, nėra sienų (anksčiau taippat, sėdai ir nuvažiavai į Gruziją) – idėjos tos pačios. Aišku viena iš jų subyrėjo – na nepavyko, nepavyko gražus pasaulis (juokasi), o kita dar tik kuriasi. Anksčiau pas mane atvažiuodavo draugai iš visų kraštų, net iš tolimosios azijos, tad aš esu tų laikų žmogus ir jaučiu nostalgiją, nostalgiją draugams, kelionėms. Tuo metu Vilnius man buvo 2-1,5 val. kelionė autostopu iš Minsko – 18 val. aš stoviu plente su ištiestu nykščiu, 20-21 val. aš jau būnu Vilniuje su savo draugais, „nakvojame“ Basanavičiaus gatvėje, o ryte aš vėl stovėdavau plente, tik jau į kitą pusę ir apie 10 val. budavau darbe. Oooo, vakare aš vėl, su arbūzu rankose, važiuodavau į Basanavičiaus gatvę, tad savaime aišku, kad jaučiu nostalgiją tokiai didelei šaliai su tiek daug draugų. Po 7 metų aš pasidariau vizą ir vėl galėjau susitikti su jais, tačiau dauguma grupės narių neturėjo vizų ir negalėjo laisvai pasimatyti su žmonėmis, kurių taip ilgėjosi, su kuriais tiek daug „tūsinosi“.

• Tad šis jūsų kūrinys, kaip politiškas žvilgsnis į praeitį?
Tai ne politiškas, o poetiškas žvilgsnis. (šypsosi)

• Taigi, kokia jūsų grupės sudėtis?
Pagrindinė sudėtis yra 4 žmonės – 3 būgnininkai, tiesa kartais prijungiamas ir ketvirtas būgninkas bei bosistas. Beje, kalbant apie bosistą, pastebėjau, kad geografiškai nubrėžus vertikalią liniją ties Minsku – visos šalys į kairę nuo tos linijos, labiau priima bosinę grupės programą, o visos šalys į dešnę nuo tos linijos, priima vien tik mušamųjų programą. Tad išeina taip, kad grupėje egzistuoja dar du projektai, dėl kurių ir keičiasi grupės sudėtis.

• O visi tie įrankiai ant scenos, turiu omeny grąžtai, drėlės ir kt. – tai labiau šou dalis?
Tai garsas, mes taip išgauname garsą. Elektrinio grąžto garso jūs neišgausite iš niekur kitur, kaip tik iš elektrinio grąžto, vibratorius yra vibratorius ir tik jis taip skamba.

• O kodėl tuomet būtent būgnai? Jūs pradėjote groti 1993 metais ir kodėl būtent nuo būgnų, kodėl ne nuo smuiko, violončelės ar kt.?
Viskas labai paprasta. Aš grojau solo bosine gitara ir net nenorėjau tuo užsiiminėti toliau, o mano draugai turėjo grupę, vienas grojo perkusijas bei dainavo, kitas pastovų ritmą būgnais, tačiau taip atsitiko, kad vienu metu juos paliko bosistas, gitaristas ir klavišininkas. Aišku du būgninkai tada sėdėjo labai liūdni (juokiasi) ir aš pasakiau: „- Klausykit, o ko jūs „parinatės“? Kam jum tie ožiai?“, beje jie iš tikrųjų buvo ožiai „na...“. „- Grokit dviese, o aš jum paantrinsiu“, idėja buvo panaši, kaip Safri Duo 1992m. tik labiau industrinė. Aš ilgą laiką negalėjau įrašyti jų, tad vis ateidavau paantrinti bosine gitara, ir tai mane vis labiau ir labiau įtraukė, ši grupė tiesiog įsiurbė mane. Ir viskas. Repeticijų „loop‘ai“ pavirto kažkuo vientisu. Vėliau atėjo rave laikai ir grupė tapo rave grupe.

• Ir tada jūs papildėte grupės sudėtį.
Taip, mes priėmėme dar vieną būgnininką, kuris grojo pastovų ritmą, o likusieji du improvizuodavo ant viršaus, tad pas mus nebuvo kūrinių, tai buvo tarsi voodoo diskotekos baltiesiems, ne afrikietiška imitacija, o industrinė europietiška versija, muzika miestui. Mūsų pasirodymai prasidėdavo nuo DJ‘aus, prie kurio prisijungdavome savo mušamaisiais, o koncerto gale DJ‘us įsiliedavo atgal į mūsų improvizacijas. Tokiu formatu mes koncertavome nuo 1993 iki 1998 metų ir tai buvo rave laikai. Vėliau sumanėme paskleisti savo muziką plačiau ir improvizacijas sukarpėme į kūrinius, tad nuo tuomet pagal šį formatą ir dirbame.

• Jūsų muzikoje labai daug drum‘n‘bass elementų, labai daug hardcore elementų...
Taip, taip, taip... Gerai pasakė vienas draugas... Beje ne visi būgninkai ištveria grupėje, problemos su narkotikais ir t.t., tad tai labiau ne grupė, o projektas. Projektas, kuris gyvena savo gyvenimą.

• Projektas, kuris jau labai ilgai gyvuoja.
Taip ir per šį laikotarpį grupėje pasikeitė 14 būgninkų, o mes gyvuojame, mes plaukiame pasroviui. Jau kartais manome, kad laikas viską baigti, bet vėl pasipila skambučiai, užsakymai ir mes judame toliau. Kartais būna sunku, nes neturime vadybininko, o tiesiog atsiliepiam i telefono skambutį ir važiuojame ten, kur mus pakviečia. Ir va tas vienas draugas būgninkas kartą pasakė: „- Mes visi mėgstame skirtingą muziką, mes klausome vienas kito grojamos muzikos, net kai grojame atskirai, mes grojame ne tai, tačiau kai susirenkame į grupę, mes grojame  būtent TAI“. Kai susiburiame į grupę, automatiškai niekas kitas, kaip Drum Ecstazy nesigroja.
Taip pat skambesį įtakoja ir instrumentų parinktis bei rinkų situacija. Šiuo metu mus ganėtinai šiltai ir noriai priima Rusijos rinka, tad mes pamėginsime sukurti pop pranešimą, kad šoktų visi, mum patinka, kai šoka daug žmonių, apšildėme The Prodigy ir tai buvo nuostabu. Mum svarbiau ne tai, ką mes sugrojome, bet tai ar užgriebėm publiką, ar ne. Jei užgriebėm – nuostabu, jei ne – tuomet tai, ką grojome mum visai neįdomu.

• Bet ęsate minėję, kad kiekvienoje šalyje publika jus priima skirtingai. Pavyzdžiui Belgijoje nieks nešoko, visi sedėjo ir klausė.
Taip, sedėjo ir klausė, ir išpirko visus CD, mes net pritūkome jų. (kvatojasi) Bet kitur mūsų diskus pirko ganėtinai vangiai, tiksliau labai blogai. Mes net sakydavome, kad jei tau žmogus nepatinka – padovanok jam mūsų CD. Belgijoje išpirko.

• Bet visai neseniai jūs atsisakėte kompaktų leidybos ir visą savo kūrybą dalinate nemokamai, internetu.
Viską galite atsisiųsti iš mūsų svetainės, ten sukeliame naujausius savo kūrinius. Dalį naujojo albumo sukėlėme, o dalį planavome sukelti vasarą, bet kas gi vasarą siunčiasi muziką? (juokiasi) Tad atidėjome iki rudens, o atėjus rudeniui nesukeltus kūrinius nutarėme dar ir perdaryti, jei jau jie nepaviešinti. (juokas tęsiasi)

• Kokie jūsų ateities planai?
Ateities planai oreantuoti į Rusijos rinką, su klubine programa. Mes pasisamdėme vadybininką, kuris rūpinasi firmų ir šou užsakymais, o taip pat, pagaliau, pasisamdėme vadybininką, kuris rūpinsis tik klubų užsakymais, tad taip pat lauksime užsakymų ir iš Europos.
Dar mes dalyvaujame TV projekte, kuriame mum reikėjo sukurti 28 miniatiūras po 20 sec. Kuriant tas miniatiūras, mes sukūrėme ganėtinai daug medžiagos dar naujam albumui, bei naujam stipriam kūriniui, kuris galbūt pakeis „Oh!Empire“. Nes mes visada siūlome įvairius kūrinius, tačiau visi atsako vieną: „-Ne, mum prašom, tą... Empire“. (hrrrrrr) Ir kaip pasakė Antonas iš grupės „Gruzovik“: „-Kam rašyti naujas dainas, jei jūs visada prašote senų?“.

• Manai patiks rusams klubinė programa? Juk sakei, kad braukiant liniją ties Minsku, žmonės tarsi pasidalina.
Patiks. Negali nepatikt, nes būgnai patinka visiems, tereikia šiek tiek pakeisti skambesį. Va pavyzdžiui, jei matai salę pilną vyrukų juodais drabužiais – papildai būgnus „bačka“, bosiniu būgnu, kaip pas metalistus, o jei matai, kad dauguma housistų – tada reikia groti minkščiau.
Kartą Rusijoje, vos neištrankėme visos publikos, nes dauguma buvo juodi ir pradėjom kalt daug bosinių variacijų. Tačiau 20 minutėje pastebėjome, kad puse minios yra išsipusčiusios merginos, kurios nuo to boso, kaip suvytusios morkytės, smunka ant žemės ir tada supratome, kad reikia kažką daryti ir labai greitai. Nutarėme pakeisti bosine gitarą, nes tas chaosas jiem, kaip ir patiko, tačiau va heavy metal dauguma neatlaikė. (šypsena)

• Dalyvaujate daugybėje projektų: prieš AIDS, jūsų paprašė sukurti muziką filmui. Kur dar dalyvaujate?
Taip pat dalyvaujame projekte prieš smurtą, kuriame muziką dar ir animaciniam filmui.

• Ką tokie projektai duoda grupei?
Mes tiesiog dalyvaujame visuomeninėje veikloje, palaikome jaunus, kūribingus, žmones, organizacijas. Mes manome, kad labai teisinga ir malonu dalyvauti tokiuose projektuose.

• Taip norite auklėti jaunimą, atkreipti jų dėmesį?
Mes tiesiog dalyvaujame įvairiose akcijose. Juk kai vyksta projektas ar akcija, reikia veido, reikia patikimo žmogaus tiek ant plakato, tiek scenoje, tad mes sutinkame visiškai nemokamai sudalyvauti. Jos nemokamos, mum nenaudingos, nes į sekantį mokamą musų koncertą ateis mažiau žmonių, šiais atvejais, mes tarsi paremiame finansiškai, prisiimdami sau dalį nuostolio.

• Kokie jūsų siekiai?
Pasaulinis viešpatavimas. (kvatojasi) Mes norime nuvykti į Japoniją, nes žinome, kad ten tokia muzika žmonėm patinka, mes norime pabūvoti visur.

• Smalsu, ar...?
Mane domina pinigai. Mes ciniškai mėgstame gauti pinigus. Mes norime mažiau dirbti dabartinius pagrindinius darbus ir daugiau uždirbti iš muzikos, iš to, kas mums patinka. Mes esame prekė iš kurios reikia uždirbinėti pinigus. Nors aišku, koks gi čia iš to uždarbis. Tiesiog Baltarusijoje ateityje bus sunku ir mes, kaip tikri muzikantai, norime gyventi tėvynėje, o dirbti visur. Banalu, bet tiesa.

• Ir pabaigai, kodėl gi Ecstazy?
Ekstazė, būgnų ekstazė.

• Bet jaunimui, šis žodis asocijuojasi visai su kitkuo.
Tegul asocijuojasi. Jei eina i koncertus, tegu asocijuoja su kuo tik nori. Kaikuriom damom asocijuojasi su tabaku. Bet nieko tokio. (juokiasi)

 

Oficialus Drum Ecstazy tinklapis.

Taip pat nepamirškite visiškai NEMOKAMAI atsisųsti jų kūrinių.

 

- Ammo.lt, 2011-04-19