Kazlų Rūdos giriose aidėjo AREA 2016

2016-08-01

AREA /2016 - pirmasis industrinės muzikos open-air`as Lietuvoje.
 

Liepos mėnesis į Lietuvą atnešė ne tik lietų ir gaivų vasarišką orą bet ir įvairius muzikos ir kultūros renginius. Ištroškę nuotykių melomanai savo muzikinį alį galėjo patenkinti įvariuose festivaliuose, tokiuose kaip paskutinė Tundra, Velnio Akmuo, Revolution Fest, Bliuzo Naktys ir Area / 2016. Pastarajame apsilankė ir Ammo.lt komanda. Veiksmas vyko liepos 22 – 24 dienomis Kazliškiuose – nuostabiame, nuošaliame Kazlų Rūdos kaimelyje. Rūke paskendę miškai pirmą kart skambėjo eksperimentinės bei industrinės muzikos garsuose. Alternatyvios muzikos mėgėjai galėjo porą dienų pasinerti į netradicinės muzikos sapną – tiek pailsėti, tiek atiduoti paskutinį rytinio reivo atodūsį.  Renginį kuravo Ghia komanda – grupė kitaip mąstančių, vietoje nenustygstančių žmonių, su Algirdu Šapoka priešakyje. Festivalio jaukumą ir unikalumą smarkiai įtakojo gerai apgalvota akustinė erdvė - pieva vidury Girių, nedidelis kultūringų dalyvių skaičius, nuoširdus savanorių, atlikėjų ir maitintojų vaibas. Prie įvykio sklandos labai prisidėjo ir Kazlų Rūdos savivaldybė, užtikrino gyventojų ramybę, saugumą gerą nuotaiką, bei jaunatviškai nusiteikęs Kazliškių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kirna.

 

Pievos viduryje festivalio lankytojus pasitiko viena bet vienintelė, kaip ir turėtų būti - tamsi, groteskinė, padabinta minimalistinėmis dekoracijomis scena kartu su daugiau nei 20 atlikėjų iš visos Lietuvos. Pirmasis  pasirodė Urba Urba, gitaros garsais kviesdamas lankytojus arčiau scenos. Pilnaties šviesa apšviestą, jį pakeitė vienintelė mergina, pagerbta tarp vyrų – Nut Polair. Kiek vėliau drone`ą paskleidė Skeldos ambientinis kokteilis. Nakties karštį atnešė Tiese, garsiniais eksperimentais nustelbdamas tylos pauzes ir paruošdamas pultą vakaro viniui – Dr. X-Ray, kuris visiškai sudaužė, neišduodamas savo braižo ir šlovės industrial hardcore kultūrai. Po piktų dvasių išvarymo, pavargę ir išsekę kūnai galėjo atsiduoti į Deivės Žemynos nubučiuotą žolę klausytis nuostabios Mariaus Va eksperimentinės lopšinės. Didelis pliusas organizatoriams už atidžiai sudėliotą line-up`ą – buvo galima ramiai pailsėti prieš pagrindinę naktį. 


Festivalio akį ir troškulį malšino Vilniečių vyrukų duetas – Trys Staliukai ir Telikas – jie ruopščiai pasirūpino tiek tradicinio maisto mėgėjais, tiek išrankesniais dalyviais. O kas gali būt geriau po gero tūso, nei puodelis garuojančios raugintų kopūstų sriubos. Tarp kitko, smagu, kad kainos buvo tikrai draugiškos tiek aplinkai tiek piniginei – gėrimas kainavo 2 eurus, maistas 3-4 eurus. Didelis pliusas. Protinga kaina – didesnė apyvarta.

 

Dienos karštį galima buvo nuplauti netoliese esančiame ežeriuke. Rengėjai pasirūpino, kad kiekvienas dalyvis turėtų po atskirą šiukšlių maišą ir saugotų gamtą, kuri tam krašte tikrai išskirtinė. Minusą dedam tualetui – jis per visas dienas nebuvo išvalytas, bent mūsų akis to neužfiksavo. Dėl to lankytojai buvo priversti bėgti į krūmus. Na bet šis praktiškai vienintelis minusas nublanksta prieš visą festivalio vaibą, žinant kad festivalio biudžetas buvo gana ribotas, rėmėjų kol kas tikrai mažoka, o organizatoriai ir net patys atlikėjai ir budėjo ir vietoj apsaugos pabuvo, tai tikėkimės, kitąmet Atsiras bent 4 – 5 biotualetai. Išviso tai yra vienareikšmiškai visų festivalių esminis minusas. Tikėkimės, kas nors pasikeis ateityje.
 
Šeštadienio vakarą pradėjo ekperimentiniai garsai, kitokios muzikinės improvizacijos, Particia Kokett, kaip visada nenuspėjama. Paruošė vietą festivalio laukiamiausiems – NULIS:S:S:S  ir OORCHACH.  Jų pasirodymų metu scena buvo pilnutėlė, žmonės lingavo, analizavo ir tiesiog atsidavė muzikai. NULIS:S:S:S – Laurynas Jurkonis daugiau gal žinomas kaip GIRNŲ GIESMĖS - post-industriniu eksperimentiniu projektu, kuris skamba gana atšiauriai ir turi sąsajų su archajinėmis ištakomis. Skambesys iš tikro primena girnų garsą: ritmiškai besikartojantys, šiurkštūs ir migloti tekstūriniai dariniai, tačiau jų šaltinis yra organiškas ir pirmykštis. Būtent iš to braižo bet kur galima Lauryną pažinti. Povilas labiau žinomas kaip Vilkduja, privertė susilieti su gamta, skleidė tribal garsus ir prikėlė kai kurių šamaniškus instinktus, jautėmės tikrai ypatingai. Didelis riebus pliusas to vakaro VJ komandai.

 

Atrac pradėjęs gana taikiais garsais, greitai paniro į juodą noisą, nieko keisto iš reto bet garbingo svečio Lietuvoje Denis Šafoval. Jo muzika labai permaininga ir ne kiekvieno ausiai prieinama, dauguma tiesiog nepakelia jo šiurkščių dažnių. Ištvermingiausieji galėjo pasimėgaut paskutiniais post-techno garsais kai į sceną užkopė Didžiūjų Agregatų Inžinierių komandos narys – Inner. Vienus pašokdinęs, kitus užliūliavęs jis baigė ir grandioziškai uždarė festivalį. Buvo galima pamiegoti iki kol kaitri rytmečio Saulė nepradėjo šutinti pro ploną palapinės sluoksnį. 
 
Sekmadienio rytmetį pavyko pakalbinti vieną iš pagrindinių festivalio organizatorių – Algirdą Šapoką – vardan renginio miegojusį vos kelias valandas per visą laiką, besirūpinantį, kad kiekvienas dalyvis būtų patenkintas, apšviestas patikslintu line-up`u, sotus ir laimingas. Idėja padaryti visa tai, pastarąjam kilo iš didelio noro, sutelkti kitokią, netelpančią rėmuose muzikos mylėtojų bendruomenę ir sukurti nišą geram reivui. Pats Algirdas yra 22-jų metų vyrukas priklausantis depressive / experimental grupei – Extravaganza. Ateičiai daug planų turintis ir žadąs jau po mėnesio pradėti organizuoti  Area  / 2017,  paspoilina, kad ieškos sunkesnės erdvės renginiui. „Noriu kad tai vyktų kokiam nors apleistam pastate ar fabrike kur daug urbanistikos, kad akustika tiesiog persismelgtų sienas ir drone bei noizo simbiozė išpildytų visus lūkesčius“. 

 

Tai didelis dėkui Jums, organizatoriai, savanoriai, atlikėjai ir dalyviai, kad tai įvyko ir kitokios muzikos ištroškę gerklės buvo nuramintos. Tikėkimės kitais metais festivalis atkreips daugiau rėmėjų dėmesio ir galės sau leisti daugiau. O kolkas, iki kitų kartų.


 
Nuotraukos: FotoNuotekos
 

- Monika Toločkaitė, 2016